KuKu MuKu, Vokiečių g. 6, Vilnius
Vietelė, kurią dar prieš porą mėnesių aš būčiau atsargiai apėjusi. Tačiau gyvenimas įveda savo korekcijas ir dabar aš ten apsilankau daug dažniau nei savo mėgstamuose Boff, Time, La Storia, Vanille lounge. Vaikams čia apstu vietos dūkti. Suaugę neužknisa savo hiper-dėmesiu ir priekaištais dėl „gero elgesio“. Galima duotis, tūsintis, periodiškai pribėgant sulčių arba pyragaičių prie stalo, už kurio tėvai arba nesuskaičiuojami giminaičiai aktyviai aptarinėja augančios kartos auklėjimo problemas.
Meniu be ypatumų, tačiau neleidžiantis likti alkanam nei dideliam nei mažam. Man gal labiau patiktų mažesnis pasirinkimas. Bet vėliau supratau, kad iš esmės viskas labai apgalvota. Tokio tipo vietų Vilniuje daugiau nėra, reiškiasi ir nuolatinių lankytojų daug, kurie lankosi dažnai. O jeigu meniu bus trumpas, tai jau trečią kartą užsisakyti kažką bus bėdų. Gerai, kad yra specialūs patiekalai alergiškiems vaikams. Deja, dabar tai labai paplitusi problema.
Patiekalai gražiai patiekiami, su fantazija ir skoniu. Pavyzdžiui blyneliai su vištiena – maišelių perrištu svogūno laišku – pavidalu. Vaikams labai patogu juos imti rankomis ir tuo pat metu nesitepti jų įdaru. O kas dėl patiekalų skonio, čia reikalai jau nebe tokie smagūs. Sakykim taip – kaip kada pasiseks. Pavyzdžiui, Cezario salotos – puikios. Puikiai paruoštos krevetės su labai neblogu padažu. Šaltibarščiai man taip pat patiko, stipraus skonio, tiršti, aromatingi. O nicos salotos – mano mėgstamiausios. Rožinis, lengvai apkeptas tunas, šviežia traški žaluma. Nieko nereikalingo. O štai pica – visai neaišku kas. Kieta tešla, beskonis įdaras. Mėsainis taip pat nepaliko įspūdžio – jautiena perkepta. O firminės bulvytės… Nereikėjo jų vadinti „firminėmis“. Jos tiesiog neturi teisės būti įstaigos vizitine kortele, jeigu teisingai traktuoti patiekalo „firminingumo“ sąvoką.
Kas liečia aptarnavimą, jis praktiškai visais atvejais – labai geras. Buvo keletas momentų, kai kurios merginos elgėsi šiek tiek apmigusiai ir neatidžiai. Bet šiaip jau – padavėjos šaunuolės. Tik nereikia nusileisti mažam vaikui kuris prieina prie vitrinos su saldėsiais ir prašo jam duoti sausainį. Visų pirmą, vaikai – nemokūs lankytojai, o antrą – jie gali būti alergiški arba sirgti cukriniu diabetu, kas jau yra visai nejuokinga.

