≡ Menu / Language

"Vynas+Desertas 2015" 1-3 vietos
Jei dar ką nors kankina klausimas, kam reikalingas atviras čempionatas „Vynas+Desertas“, galiu išvardyti bent 5 priežastis.

Saldumas:

  • Prailgina jaunystę;
  • Didina IQ;
  • Padeda kovoti su stresu ir bloga nuotaika;
  • Apsaugo nuo peršalimo;
  • Daro mus šiek tiek laimingesniais.

Ir tai – tik iš „naudos sau“ skyrelio. Esu tikra, kad renginio įkvepėjai ir organizatoriai jį organizavo būtent apie tai ir galvodami. Ir jau tik po to prie viso ko pridėjo praktinę naudą dalyviui. Akivaizdu, toks renginys negali nepritraukti dėmesio ne tik saldumynų bei vyno mėgėjų, bet ir restoranų mylėtojų. Tai – akivaizdi nauda dalyviams, mažų mažiausiai puiki savireklama, vidutinės čekio sumos padidinimas. Kas atsisakys paragauti deserto, ruošto tokio lygio renginyje? Net bjaurumo vedinas, rimtu eksperto veidu aiškinantis, kad Puklevičiaus skonio receptoriai seniai apaugo samanomis, net ir tas užsisakys.

Kalbant apie paties renginio organizavimą šiais metais, nepasikuklinsiu. Mielieji, kartelę užkėlėte labai aukštai: rimtas rezultatų vertinimo lapas, nešališka žiuri, netgi Arūnas pasišalino ir iki nulio sumažino galimybę priekabiesiems pareikšti savo nuomonę apie rezultatus. Taigi tokių perlų bus išvengta:

  • na, žinoma, jie jiems vyną tiekia, užtat ir kelia balus;
  • jis someljė mokyklos mokinys. Nori parodyti, kaip gerai jis juos moko;
  • valgo pas juos restorane kasdien, tai va, sau ant nuolaidos užsidirbinėja.

O jei kalbant rimtai, nesiliauju stebėtis ir grožėtis Starkais bei jų komanda. Kartais galvoju, kiek jų para turi valandų? 48? Ant nosies Kalėdos, jau valdo žmones ir dovanų karštligė. Užsakymai, degustacijos, dovanos. Ir žinote ką? Jie vis tiek rado laiko pasaldinti gyvenimą mums, pilko lapkričio išvargintiesiems.

4-erius metus įdėmiai stebiu čempionato vystymąsi ir kasmet jis vis kitoks. 17 komandų-dalyvių, kurių dauguma paliko įspūdį net prisistatymo metu. Kūrė, pasakojo idėjos atsiradimo istoriją, gamino desertą ir prie jo parinkinėjo vyną. Taikėsi į žiuri emocijas, o ne logiką. Renginyje dominavo klasika su patikrintu skonio derinimu. Gaila tik dėl to, kad nedaugelis komandų naudojo vietinius produktus. Juk Lietuvoje tokia įvairovė uogų, vaisių, žolelių, tokios turtingos tradicijos! Galima buvo paskaityti, pasidomėti ir paeksperimentuoti su deriniais. Tuomet atrasti kažką tikrai išsiskiriančio, įsimintino, autentiško. Keista tai, kad dauguma nusprendė nerizikuoti. Šis čempionatas, žinoma – konkursas, bet juk ne atkrintamosios varžybos. Tai – pati geriausia galimybė parodyti save kūryboje ir tie, kas tai padarė, išsiskyrė ir įsiminė.

Kadangi tinklaraštis mano, tai ir favoritus pažymėsiu savo.

5. Graspop

"Vynas+Desertas" 2015 - Graspop - „Tamsios duonos pyragas“

„Vynas+Desertas“ 2015 – Graspop – „Tamsios duonos pyragas“


Svetlana Vavulina & Laura Murd
„Tamsios duonos pyragas“: tamsios duonos pyragas, vaisių kompotas, varškės ir aronijų putėsiai, šokoladiniai tamsios duonos traškučiai, juodųjų serbentų uogienė
Veinivilla Valgejõe punane 8% 75cl vintage 2014 (chokeberry/aronia wine)

Labai atsargus desertas, skirtas riestainių mėgėjams. Pasižymi minimaliu saldumu bei gausybe prieskonių. Tai – puikus sočios vakarienės pabaigimas. Tik vyną čia parinkčiau kiek intensyvesnį.

4. Toma & Ada

"Vynas+Desertas" 2015 - Toma & Ada - „Keksiukas“/“Cupcake“

„Vynas+Desertas“ 2015 – Toma & Ada – „Keksiukas“/“Cupcake“


Ada Sakalauskaitė Toma Piskarskaitė
„Keksiukas“/“Cupcake“: keksiukas, aronijos, morengai, pelėsinis sūris
Petit Guiraud Sauternes 2012

Subtilus ir lengvas desertas. Čia šauniai suderintas biskvitas ir kremas iš rokforo, kurio įdėta tiek, kad jaustųsi ir nepermuštų kitų aromatų. O vyno čia, skirtingai nei „Graspop“, norėtųsi kiek lengvesnio. Deja, tačiau Sauternes nuplovė visą deserto poskonį.

3. Dine

"Vynas+Desertas" 2015 - Dine - „Peletrūno zefyras“

„Vynas+Desertas“ 2015 – Dine – „Peletrūno zefyras“


Martynas Žymantas, Indrė Klyzyte,̇ Arminas Darasevičius
„Peletrūno zefyras“
Prunotto Moscato d’Asti DOCG 2014

Peletrūno zefyras su anyžiaus prieskoniu. Iki šiol man mistika, kaip šis desertas papuolė į favoritų penketuką. Juk į jį įeina du ingridientai, kurių negaliu pakęsti. Kaip bebūtų, jis įsiminė. Peletrūno įdėta taip subtiliai, kad priminė Tarchūną, tačiau anyžiai čia buvo per intensyvus padažas. Deserto akcentas zefyras – nepakartojamas: tankus, tačiau lengvas, tarsi orinis. Techniškai jį paruošti – sudėtinga, tačiau ragaujant susijaudini kaip mažas vaikas, gavęs išsvajotą žaislą.

2. R&J

"Vynas+Desertas" 2015 - R&J - „HoneyMoon“

„Vynas+Desertas“ 2015 – R&J – „HoneyMoon“


Justinas Kapkovičius, Renatas Jauniškis
„HoneyMoon“
Dr.Loosen 2013 Riesling Beerenauslese

Medus. Tai – vienas mėgstamiausių man produktų. Nepaprastai asocijuojasi su Lietuva. Korys, pikis. Lapkritis. Kai viskas drėgna, nyku, tamsu. Nepriekaištingas pataikymas geografine bei sezonine prasme. Akcentuotas vienas produktas. Trys tekstūros ir jose atskleisti skoniai. Tik dėl estetikos daryčiau jį dvigubai mažesnį. Ir tada restorane užsisakyčiau dvi porcijas.
Vynas parinktas idealiai. Tik lengvai nuima poskonį, taip paruošdamas receptorius dar vienam kąsniui.

1. Time

"Vynas+Desertas" 2015 - Time - „Ir viskas, kas yra skanu, yra skanu (obuoliai)“

„Vynas+Desertas“ 2015 – Time – „Ir viskas, kas yra skanu, yra skanu (obuoliai)“


Andrius Kubilius, Audrius Simpukas, Andrej Anisko
„Ir viskas, kas yra skanu, yra skanu (obuoliai)“
Gintaras Sinas Apple Icewine

Trūksta žodžių. Gerai, kad desertas viską už save pasako. Pirmas kąsnis iškart pareiškia: „aš laimėtojas! Negaišk laiko!” Desertas iš serijos „genialumas paprastume“. Obuoliai ir obuolių vynas. Skamba banaliai, tačiau kad pagamintum šedevrą, kartais nereikia nieko apsunkinti.“ Skonio paletės neaprašinėsiu. Šį desertą tiesiog reikia paragauti. Beje, dietų pasekėjams skubu pranešti, kad užpakalis nuo jo nestorėja.

"Vynas+Desertas" 2015 - Kempinski Telegrafas - "McMacaroon"

„Vynas+Desertas“ 2015 – Kempinski Telegrafas – „McMacaroon“

Ir dar vienas svarbus momentas. Iš viso šio saldumo išsiskyrė Mastroberardino Antheres Irpinia Aglianico DOC Passito 2010 vynas, kurį „Kempinski Telegrafo“ komanda parinko prie „McMacaroon“. Narimantas ir Javier ir vėl parodė išliekantys ištikimi savo principams bei atidžiai apgalvojantys kiekvieną detalę.

Iškart atsiminiau Kempinski Telegrafo „pomidoriuką“ 2014 čempionate.

{ 1 comment }

Tingi-tingi Lazanija

Lazanija

Lazanija


Jau už ką gerbiu prancūzų virtuvę, tai už kantrybę padažų ruošime. Juk reikią valandų jų nugarinimui/tirštinimui/prisotinimui. Nenuostabu, kad su tokiu padažu galima paduoti ką tik norime.

Lazanija – itališkas patiekalas, ir iš pirmo žvilgsnio – paprastas. Tačiau jei sukt galvą dėl originalumo ir bandyti daryti su teisingais padažais, tai laiko atima dar ir kiek. O jei norisi „greituoju būdu“? Genialus O. Benderio atsakymas į tai – greitai tik katės gimsta – mums čia netiks. Mes ieškojome lengvų kelių ir juos radome.

Pailgai karščiui atspariai formai kurios išmatavimai 22×15 cm prireiks

500 g faršo. Aš naudojau avienos ir jautienos mišinį. Bet galima veršiena + kiauliena.
Didelis svogūnas
Svogūno galva
2 skardinės po 250 g pjaustytų pomidorų su baziliku (galima neišsidirbinėti ir vietoj itališkų imti RIMI. Nepergyvenkite – jie atrodo baisios tamsios saplvos tačiau padaže įgauna puikų skonį. Tikrinau)
Pora valgomų šaukštų balzamiko arba chereso acto
Druska
Cukrus
Čiobreliai, džiovinti raudonėliai
Juodi šviežiai malti pipirai
Raudonieji čili pipirai (pagal skonį)
Alyvuogių aliejus kepinimui
Sūris viršaus pabarstymui. Pageidautina mocarela. Tačiau aš prisipažinsiu naudojau tai kas tuo metu buvo šaldytuve – rokiškio sūris. Jei tingėti tai tingėti.
Lazanijos lakštai. Man prireikė 9 vnt. O šioje vietoje jau netaupykite. Imkite brangesnius. Kitaip jie ištežta ir virsta į kažką panašaus į žalią tešlą. Fui. Labai nemalonu.

Lazanija

Lazanija

Ant alyvuogių aliejaus (iki skaidrumo) apkepiname smulkiai supjaustytus svogūną, česnaką, čiobrelius, raudonėlius. Taip pat (jei naudojame) ir čili pipirus. Pridėkite faršą. Šiek tiek patroškinkite ant mažos ugnies. Pomidorai, druska, cukrus, actas, pipirai. Gerai permaišykite, pašildykite ir ragaukite. Jei skonis tenkina – tegu veda ant silpnos ugnies tačiau be! dangčio apie pusę valandos. Tada nukeliam nuo ugnies ir duodame pilnai atvėsti.

Lazanijos lakštus įdedame į verdantį vandenį 2 minutėms. Išdedame 3 vnt (be tarpų) lakštų į lengvai alyvuogių aliejumi išteptą formą. Ant viršaus dalį padažo. Vėl lakštai – padažas. Lakštai – smulkiai supjaustyta mocarela arba stambiai tarkuotas koks nors paprastesnis sūris. Ir šaunam į 200 C orkaitę kol sūris neparuduos.

Ištraukiam. Leidžiam atvėsti. Jei bandysite karštą lazaniją dėti į lėkštes ji tiesiog subyrės. Nuotraukose ji jau beveik atvėsus. Taip ji buvo labiau fotogeniška. Aš ja po to mikrobanginėje pašildžiau. Patikėkite, nuo to ji savo žavesio neprarado. Norisi tikėti kad kitą dieną lazanija tampa dar skanesnė. Tačiau bėda tame su mano vyro ir vaikų pagalba ji tos kitos dienos taip ir nesulaukė.

{ 0 comments }

Tefteliai su kuskusu

Tefteliai su kuskusu

Tefteliai su kuskusu


Receptas gimė kažkaip staiga užsinorėjus teftelių ir kuskuso. Įkvėpė tuo pačiu metu ir marokietiška ir graikiška virtuvė. Kodėl graikiška? Nes mėgstu kuskusą valgyti su tzatziki. Tada galima viską valgyti paeiliui. Norisi mėsos – prašom, nesinori – galima ir be jos.

Visi ingredientai parsiduoda turguje, o procesas neužima tiek daug laiko, kiek iš pradžių atrodo, jei viską daryti paraleliai. Ir nepaisant to, kad šiame patiekale labai mažai prieskonių, tame tarpe tipinių marokietiškų, rezultate vis vien gauname daug aromatų ir skonių kurie nepermuša pagrindinių ingredientų.

Tefteliai su kuskusu

Tefteliai su kuskusu


Taigi:

Mėsos kukuliai (tefteliai) tomatų padaže, kuskusas su daržovėmis ir tzatziki.

Mėsos kukuliai (tefteliai)
Faršas – kiauliena+jautiena, arba aviena+jautiena, tačiau riebalų reikia apie 30 procentų, tada mūsų tefteliai bus švelnesni – 1 kg
Česnakiai – 4 didelės skiltelės
Smulkiai supjaustyti nedidelį pundą šviežios kalendros
Kalendros grūdai – 1 arbatinis šaukštelis – sutrinti grūstuvėje
Kiaušinis
Paniruoti džiuvėsėliai – 3 a.š.
Šiek tiek alyvuogių aliejaus
Druska
Pipirai

Viską sumaišyti, tiek kad faršas neliptų prie rankų ir palikti pastovėti.

Tuo metu gaminame padažą:

Smulkiai pjaustome 3 svogūnus, 4 česnako skilteles. Imam gilią keptuvę ir apkepam ant alyvuogių aliejaus (iki skaidrumo). Pridedam dvi skardines Chopped tomatoes, pusę stiklinės raudono vyno, 3 valgomus šaukštus vyno acto, cukraus, druskos. Turi gautis aštriai-saldu. Ant mažos ugnies leidžiam padažui virti apie 20 minučių. Nepamirštame maišyti. Tuo pat metu formuojame mažus kukulius iš mūsų faršo, daugmaž golfo kamuoliuko dydžio. Po 20 minučių skirtu alkoholiui išgarinti, atsargiai įleidžiame į padažą kukulius. Per daug negrūsti kad nesusilamdytų. Atsargiai pajudinam keptuvę kad kukuliai pilnai pasinertų į padažą, tada uždengiam dangčiu ir paliekam virti ant labai mažos ugnies pusvalandžiui.

Tzatziki

Tzatziki


Laiko negaištame veltui ir ruošiame garnyrą.

Apkepam kubeliais supjaustytą svogūną, česnaką. Pridedame ten supjaustyta mažais kubeliais morką, baklažaną, puselę raudono pipiro ir mažą pundelį šviežios kalendros (smulkiai supjaustytą). Dedame druskos, pipirų. Greitai apkepam. Daržovės turi išlikti traškios. Nuimam nuo ugnies. Gaminame kuskusą taip, kaip parašyta ant pakuotės. Kai jis paruoštas, įdedame į jį daržoves, atsargiai išmaišom ir uždengiam dangčiu.

Jeigu dar liko jėgų, galima pagaminti tzatziki. Jis tiesiog neprilygstamas ir pats, ir su kuskusu ir su mėsos kukuliais, ypač jeigu mėsa buvo su aviena.

Su tzatziki viskas paprasta. Tik nepatingėkite agurkus, krapus ir česnaką nusipirkti turguje. Skirtumas lyginant su parduotuviniais – didžiulis ir jį pajusite iš karto. Aišku, žiemą nieko nepadarysi ir teks daryti su tuo ką Dievas davė…

Kibirėlis (500 g) graikiško jogurto
2 agurkai (jei parduotuviniai – užteks vieno ilgo)
1 skiltelė česnako
Didelis pundas aromatingų krapų
Vyno actas (baltas ar raudonas – nesvarbu, o jei turėtumėte avietinio – būtų idealu) – 2 valgomi šaukštai
Ketvirčio citrinos sultys
Valgomas šaukštas cukraus
Druska
Daug kas prideda porą valgomų šaukštų alyvuogių aliejaus, bet aš – kaip kada. Paskutiniu metu man labiau patinka be jo.

Agurkus tarkuojame per stambią tarką. Jei žievė stora – nupjauname. Jei parduotuviniai, tai dar ir vandenį nuspaudžiam. Krapus pjaustome smulkiai. Česnaką perleidžiam per spaustuvę.
Viską sumaišome indelyje. Ragaujam. Iškart suprasti ar užteks druskos, cukraus, sūrumo. Pridėti niekada ne vėlu.

{ 4 comments }
Lietuviškos gėrybės. Kempinski Hotel Cathedral Square. Restoranas Telegrafas

Lietuviškos gėrybės. Kempinski Hotel Cathedral Square. Restoranas Telegrafas

Arūną ir Rasą Starkus („Vyno klubas“) myliu už neišsenkančią energiją, nuolatinį judėjimą į priekį ir tradicijų puoselėjimą. Jie visada vienu žingsniu lenkia kitus. Dėl to jie ir diktuoja vyno verslo madą. Vyno ir desertų derinių čempionatas – vienas iš jų išskirtinių projektų ir jam jau 5 metai. Tai – puiki galimybė konditeriams ir somelje dirbti „poroje“, kas ne visada gaunasi realiame gyvenime. Parodyti drąsą, išradingumą, kūrybiškumą. Paeksperimentuoti su klasika, į ją įnešant kažką naujo. O mėgėjams – puiki galimybė praplėsti akiratį. Kur gi daugiau galima vienu metu paragauti apie dvi dešimtis desertų ir prie jų meistriškai priderintų vynų kuriuos paprastai galima rasti tik specializuotose parduotuvėse?

Kiekvienais metais čempionatas įgauną vis didesnį pagreitį. Ir lygiu ir kokybe. Šiais metais jis vyko Radisson Blu Lietuva viešbutyje. Pakako vietos ir komandoms ir žiūrovams. Rėmėjams ir partneriams buvo galimybė pristatyti savo gaminius nemaišant čempionato eigai. Taip pat vaizdas buvo ir ekranuose. Žodžiu, viskas – žmogui.

O dabar apie svarbiausią.

Dalyvavo 17 komandų. Teisėjavo tarptautinė žiuri į kurios sudėtį įėjo Dominic Ramsey – populiaraus šokolado tinklaraščio autorius ir Ene Ojaveski – „KÖÖK“ (Kitchen) redaktorė iš Estijos.

Iškart – apie vietų pasiskirstymą. Tačiau sau leisiu viską pakomentuoti. Lai žiuri nariai man atleidžia. Mūsų nuomonės kai kur išsiskyrė. Bet dėl skonio gi nesiginčyjama?

1 vieta – Restoranas „1Dublis“ (Gaspar Fernandes, Justina Golumbeckaitė).

Local delight. Restoranas I dublis

Local delight. Restoranas I dublis


Local delight.
Panakota iš ožkos pieno, burukėlių ir juodo šokolado kremas. Kracher Zweigelt Auslese Burgenland 2009.

Idėja – naudoti vietinius produktus. Turguje galima nusipirkti puikaus ožkos pieno ir sūrio. Tai kodėl gi iš to nepagaminus deserto? Ir kodėl gi nepateikus to tradicinių šaltibarščių pavidalu. Juolab kad ožkos sūris puikiai tinka prie šokolado.

2 vieta – Team Estonia (Kertu Lukas, Kristjan Markii).

Chocolate cake with touch of piemont. Team Estonia

Chocolate cake with touch of piemont. Team Estonia


Chocolate cake with touch of Piemonte.
Cocchi Barolo di Chinato DOCG.

Mano nuomone – pats profesionaliausias desertas iš visų čempionate. Ir išvaizda ir sudėtimi ir deriniu prie vyno. Protingai subalansuoti šokolado, piemonto riešutų ir lengvo triufelių aromato šleifo skoniai.

3 vieta – I Dublis VS Vyno klubas (Deivydas Praspaliauskas, Andrius Pagojus).

Medis. I dublis vs vyno klubas

Medis. I dublis vs vyno klubas


Medis.
Domaine Zind-Humbrecht Pinot Gris Clos Windsbuhl Vendange Tardive Alsace AOC 2002.

Svarainių putėsiai, citrinų-čiobrelių aliejus, karamelizuoti obuoliai, sūrinė karamelė, mango, apelsinų ledai.

Lengvai atpažįstamas deserto autorius – Deivydas. Stilius, skonių žaismas, strukūra. Ir rezultatas.

Nominacijos

Už geriausią vyną (Renatas Jauniškis, Justinas Kapkovičius. IDW Esperanza)

Secret. IDW Esperanza

Secret. IDW Esperanza


Secret.
Torres Secret Priorat 2011 14%.

Dėl nominacijos nesiginčysiu. Vynas – neužmirštamas!

 
 
 
Už lengviausią deserto ir vyno derinį. (Indrė Klyvytė, Mantas Žemaitis. Restoranas Dine)

Karamelinis Lapkritis. Restoranas Dine

Karamelinis Lapkritis. Restoranas Dine


Karamelinis lapkritis.
Kracher Cuvee Beerenauslese Burgenland 2011

Šis desertas ir priekaištas ir tuo pačiu metu šansas tiems, kas nemėgsta karamelės. Jūs tiesiog nežinot kokia ji gali būti. Lengva, šilkinė, švelni.

 
 
 
Už patį lietuviškiausią desertą (Gaspar Fernandes, Justina Golumbeckaitė. Restoranas „1Dublis“)

Local delight. Restoranas I dublis

Local delight. Restoranas I dublis


Local delight.
Kracher Zweigelt Auslese Burgenland 2009

Komanda nusprendė nesismulkinti ir teisėjus puolė visais frontais. Ir jiems pavyko.

 
 
 
Už geriausią desertą su šokoladu. (Kertu Lukas, Kristjan Markii. Team Estonia)

Chocolate cake with touch of piemont. Team Estonia

Chocolate cake with touch of piemont. Team Estonia


Chocolate cake with touch of Piemonte.

 
 
 
Už geriausią šou. (Narimantas Miežys, Vytautas Alekna, Javier Lopez. Kempinski Hotel Cathedral Square, Telegrafas)

Lietuviškos gėrybės. Kempinski Hotel Cathedral Square. Restoranas Telegrafas

Lietuviškos gėrybės. Kempinski Hotel Cathedral Square. Restoranas Telegrafas


Lietuvos Gėrybės.
Chateau Fayau Cadillac AOC 2009.

Pateikimas iš tikrųjų padarė įspūdį. O „pomidoriukas“ iššaukė laimės ašaras. Ant tiek prisotintas ir subalansuotas skonis. Lengvas „sūrio“ sufle stebuklingai tirpo burnoje po truputį atskleisdamas mango ir prieskonių aromatus. Prabangus Bordeaux su medaus poskoniu puikiai užbaigė kompoziciją.

Kempinski komanda taip pat labiausiai pasistengė pasiruošime. Mergaitė tautiniais drabužiais išsiskyrė iš visų kitų dalyvių. O desertas („dešra“) nustebino net Arūną Starkų. Jei jau Kempinski ir Telegrafas kažkur dalyvauja, tai viską daro aukščiausiame lygyje. Kas tai bebūtų – ar degustacija, ar užkandžiai spaudos konferencijai ar čempionatas – viskas visada labai rimtai.

Nominacijų tiek. Tačiau iš visų kitų komandų man neišdildomą įspūdį padarė dar dvi komandos.

Čiop čiop ir draugai. Urtė Mikelevičiūtė, Mantas Dobradziejus , Martynas Maciulevičius.

Šokoladas ir draugai. Čiop Čiop ir draugai

Šokoladas ir draugai. Čiop Čiop ir draugai


Šokoladas ir draugai.
Fratelli VOGADORI. Recioto della Valpolicella Classico D.O.C. 2007

Kavos biskvitas financier, maltos vyšnios, ganache iš malto šokolado.

Vienintelis trūkumas, kuris neturi nieko bendro su sudėtimi – per didelė porcija. Visą kitą mano skoniui – tobulybė. Ir atskirai, ir su vynu. Labai tikiuosi šį desertą paragauti dar kartą.

Ir dar vienas desertas, kuris, mano nuomone, galėjo būti atskirai pagerbtas „drąsiausio, originaliausio ir lengviausio“ nominacijoje:

Kulinarijos studija ir Burbulio vyninė. Gian Luca Demarco („Kulinarijos studija“), Vaidotas Burbulis „Burbulio vyninė“.

Paskende rūke. Kulinarijos studija ir Burbulio vyninė

Paskende rūke. Kulinarijos studija ir Burbulio vyninė


Paskendę rūke .

Meduje apkepti obuolių kubeliai, cinamonas, razinos, išmirkytos Franciacorta, migdolai, apelsinai, laimai, Zabaione kremas. Ir visą tai puikiai derėjo su dūmo nata, kuri puikiai tiko prie Ca del vent Franciacorta Sospiri Brut 2006.

Jei dar riešutų „plutelę“ būtų plonesnė – šis desertas būtų idealus.

Bendrai paėmus, beveik visi desertų ir vyno deriniai buvo ypatingi. Ir jei turėsite galimybę jų paragauti – būtinai pasinaudokite proga. Kažkas patiks, kažkas nustebins, kažkas nuvils. Tik ypatingo snobizmo momentu atminkite: neklysta tik tas kas nieko nedaro. Kritikuoti galima visada. Šiame reikale – mes visi profesionalai. O užpildyti dalyvio anketa Vyno ir desertų derinių čempionatui 2015 gali tik tie, kas tikrai savimi pasitiki, nebijo rizikuoti, išreikšti ir įrodyti savo asmeninę nuomonę tokia ginčytina kulinarijos tema.

{ 2 comments }

Neišsidirbinėjant
Tęsiame biudžetinių, tačiau nė kiek ne mažiau skanių pietų/vakarienių variantus.

Jautienos kepenėlės su Bešamel padažu ir grikių koše su grybais ir moliūgu

Mums prireiks:

0.5 l vištienos buljono. Pamenate, jis mums liko po risotto?
Moliūgo gabalėlis. Jis taip pat mums liko šaldytuve.
Svogūnas
Pievagrybiai, apie 5 vnt.
Sviestas – 100 g
Aliejus
Jautienos kepenėlės – 0.5 kg
Pienas – 700 ml (500 ml padažui, 200 – kepenėlių mirkymui)
Miltai – 50 g
Grikių kruopos

Kepenėles gerai nuvalome ir pjaustome nedidelėmis juostelėmis.
Dedame į indelį ir užpilame pienu.
Paliekame valandai kad dingtų kartumas.

Smulkiai pjaustytą svogūną apkepiname svieste. Pridedame pievagrybius. Druską, pipirus ir šiek tiek cukraus. Kepiname iki užtikrintai auksinio atspalvio.
Grikių kruopas užpilame verdančiu buljonu, pridedame druskos ir verdame ant mažos ugnies uždengę dangčiu kol išvirs. Nemaišome! Pačioje pabaigoje pridedame šiek tiek sviesto, stambia tarka tarkuotą moliūgą ir mūsų pievagrybius bei svogūnus. Atsargiai išmaišome. Uždengim dangčiu ir susukam į kaldrą. Tegu brinksta.

Kepenėlės su Bešamel padažu ir grikiais

Kepenėlės su Bešamel padažu ir grikiais

Gaminame Bešamel padažą. Dėl viso kito duodu receptą.

Pienas – 500 ml
Sviestas – 50g + 20g
Miltai – 40 g
Saujelė muškato riešutų (jei turime aišku)
Druska
Šviežiai malti pipirai

Mažame puode ant nedidelės ugnies ištirpiname sviestą. Dedame miltus. Gerai išmaišome kol taps vientisa mase. Maišant ir toliau kaitinant įpilti 300 ml šalto pieno. Pridėti druskos, pipirų, muškato riešutų. Maišant virti ant mažos ugnies 5 minutes. Jei labai tirštas – įpilkite dar pieno. Išjungiame ugnį, dedame dar 20 g sviesto ir išmaišome.

Kepenėles išimame iš pieno ir labai! greitai apkepame ant aliejaus. Jei perlaikysim – virs guminiu padu. Beriame druskos, pipirų. Užpilame Bešamel padažu. Užverdame ir iškart nuimame nuo karščio. Tegu pastovi valandėlę. Iki to laiko mūsų košė taip pat jau bus įsigėrusi svogūno, moliūgo ir pievagrybių skonio. Ir galime kviesti visus prie stalo.

O jei esate „pasitaupiusi“ šeimininkė ir šaldiklyje turite baravykų (užšaldytų arba džiovintų), tai lenkiu prieš jus galva! Vietoj pievagrybių naudokite šias nuostabias miško gėrybes. Baravykai maistui duos rudens ir šeimyninio vakaro prieskonį.

{ 9 comments }
Liūdnos vyro akys, be optimizmo - bėgu gaminti Risotto

Liūdnos vyro akys, be optimizmo – bėgu gaminti Risotto

Kaip skelbia niūri statistika, kas penktas žmogus Lietuvoje gyvena už 5 litus per dieną. Tai labai liūdna. Tačiau tokia žiauri realybė. Aišku, bandyti detaliai atkurti tokį gyvenimo būda – sumanymas nekoks. Kam apsimetinėti. Pas likusius keturis iš tų 5-ių išlaidos tokios kokios yra ir daugelį iš jų jau mažinti sunku įsivaizduoti kaip, net labai norint (kreditai, darželiai, mokyklos, logopedai ir t.t.). Tačiau pabandyti maitintis už 5 litų per dieną sumą žmogui – verta. Bent jau tam kad sau pačiam įsitikinti: įmanoma ar ne. Ir ko reikia kad esant minimalioms galimybėms pamaitinti šeimą. Ir taip, kad vyras nežiūrėtų vilko akimis ir naktį „neišdavinėtų su šaldytuvu“. Atsisėdau. Peržiūrėjau kvitus iš parduotuvių, kuriuos renku ir saugau kad tilpčiau į nustatyto biudžeto ribas. Tada sudariau meniu savaitei ir išsiruošiau į parduotuvę kur nupirkau produktų už 70 litų (jeigu būti sąžiningai iki galo, tai už 72.48). Šiaip jau jeigu nebūčiau patingėjus nuvažiuoti iki turgaus, būčiau galėjus ir daugiau visko pripirkti. Bet kuriuo atveju reikia nepatingėti paieškoti kur ir kam nuolaidos ir aišku maksimaliai naudoti sezoninius ir vietinius produktus.

Neišsidirbinėjant

Kaip ir žadėjau dalinuosi pirmu receptu, kurį greitai sugalvojau akcijos „5 litai per dieną“ rėmuose. Iš pradžių galvojau viską aprašyti po savaitės. Tačiau rezultatas jau po pirmos dienos toks, kad negaliu tylėti.

Risotto su moliūgu ir grybais

„Arborio“ rūšies ryžiai – 500 g (4.99 Lt be akcijos, bet norint galima rasti ir ant akcijos)
Moliūgas – 2.49 Lt/kg. Aš sunaudojau kažkur 700 g
Svogūnai – 2 nedidelės galvos (0.99 Lt/kg)
Česnakai – 5 skiltelės (prisipažįstu turėjau namie)
Pievagrybiai (šviežūs) – apie 5 vnt. (6.99 Lt/kg ant akcijos)
Vištienos buljonas maždaug 1 litras

Buljonas ir Risotto

Buljonas ir Risotto

Vištienos buljonui
1 kg rinkinio sriubai (vištienos kaulų) (4.49 Lt/kg)
Svogūnas
Pora skiltelių česnako
Nedidelė morka (0.89 Lt/kg)
Salierų – pora stiebų (jei nėra – apsieisim)

Gaminame buljoną. Imam didelį puodą storomis sienelėmis arba didelį greitpuodį. Nulupam svogūną ir perpjaunam pusiau. Česnaką sutraiškom peiliu, nulupam. Morką nuskutame ir supjaustome į keletą dalių. Aliejuje apkepam svogūną, morką, salierą. Pridedam vištienos kaulus. Dedame ant didelės ugnies. Gaminame, maišydami, gerokai apkepame. Turi tapti tamsiai auksiniais tačiau, aišku, nesudegti. Užpilame vandeniu iki maksimumo, kiek leidžia puodas. Leidžiame užvirti. Tada mažiname ugnį ir verdame: jei puodas paprastas – apie tris valandas, jei greitpuodis- 1.5-2. Druskos nedėti!

Pagamintą buljoną galima saugoti užšaldytą. Mūsų atveju to neprireiks. Dalis sueis į risotto. Dalis – į sriubą (receptas vėliau). Dalis – išvirti grikių košei. Taigi ką nesunaudosite risotto – atvėsinkite ir į šaldytuvą.

Įvairiai pjaustyti pievagrybiai

Įvairiai pjaustyti pievagrybiai

Storų sienelių keptuvėje sumaišome augalinį (4 valgomi šaukštai) aliejų ir sviestą (50 gramų). Apkepame smulkiai supjaustytus svogūnus, česnakus, pievagrybius ir pusę per stambia tarką sutarkuoto moliūgo. Antrą pusę pridėsime prieš patį gaminimo galą. Taip jis išsaugos struktūra ir maloniai girgždės. Apkepame, pridedame ryžius. Leidžiam į juos įsigerti aliejui. Buljoną užverdame, pridedame druskos. Po 1 samtį pilame buljoną į ryžius. Pastoviai maišydami. Naują buljono porciją pridedame kai prieš tai buvusi įsigeria į ryžius. Ir taip apie 25 minutes. Visą laiką maišyti!!! Neužmirškime kad ryžiai turi likti al dente. Viskas. Jokio vyno. Jokio parmezano. Jokių citrinų. Patikėkite – atsiplėšti neįmanoma. Pas mane vienoje nuotraukoje užpiltas alyvuogių aliejus, kitoje – du šaukštai vištienos sultinio. Pastarasis variantas man buvo skanesnis.

Risotto su buljonu

Risotto su buljonu

Iš išvardinto kiekio produktų risotto užteks dviem suaugusiems ir dviem mažiems vaikams dviem pietums (arba vakarienėms).

{ 0 comments }

Litexpo parodų rūmuose organizuojamoje Baltijos maisto ir gėrimų mugėje BAF vyks šeimos saldėsių popietė, tinklaraštininkų konkursai.
BAF
Šiandien, t.y. penktadienį 13.00-14.20 dalyvausiu laikraštininkų (blogerių) konkurse, o rytoj t.y. šeštadienį 13.00-14.20 kartu su vyru Romualdu Mačiuliu ir jo sūnum Richard dalyvausime šeimų konkurse.

Čia galite pažiūrėti mugės tvarkaraštį ir taip pat sužinoti su kuo ir kada konkursuose rungsiuosi aš ir mano šeima.

Po konkursų būtinai pasižadu receptus įkelti į tinklaraštį.

15min.ltApie konkursą 15min.lt

{ 1 comment }

Šv. Hubertas (~655-727 m.) buvo misionierius ir Lježo vyskupas, kuris pasak legendos atsivertė į krikščionybę po to, kai jam pasirodė elnias su švytinčiu kryžiumi tarp ragų, vėliau tapęs medžiotojų globėju.
Kartą metuose, Lapkričio 3, Šv. Huberto dieną Belgijoje laikomos specialios mišios šunų garbei. Prie didžiulės bažnyčios, San-Ubero miestelyje, skamba medžioklės ragų garsai ir į šventovę iškilmingai vedami šunys. Iš Belgijos ir iš kitų pasaulio šalių skuba medžiotojai su savo mylimais šunimis, kad juos pašlakstytų šventintu vandeniu. Prie bažnyčios taip pat galima pamatyti ir kitus gyvūnus turinčius kažką bendro su medžiokle – arklius ir medžioklinius paukščius. Šv. Hubertas globoja gyvūnus ir saugo žvėris nuo pasiutligės ir blogo elgesio. Baltarusijoje rengiamas šaudymo iš tradicinio lanko turnyras. Turnyre žiūrovai gali pamatyti pačius įvairiausius lankus – mongoliškus, angliškus, senovės Rusijos ir kitus, atkurtus pagal istorinis analogus.

Latvijoje taip pat švenčiama Šv. Huberto diena, ir gana netradiciškai. Barono Miunchauzeno muziejuje, kuris be viso kito buvo medžiotojas, Duntės dvaro smuklėje Vidžemės pakrantėje susirenka medžiotojai iš Baltijos ir kitų šalių, kad pasidalintų pačiomis išgalvočiausiomis, netikėčiausiomis istorijomis iš medžioklių.

Į Lietuvą tradicija švęsti Šv. Huberto dieną atėjo prieš 10 metų. Ją populiarina Šv. Huberto draugija su Bernardinų vienuolyno vienuoliais. Šiais metais mes paskubėjom prisijungti prie medžioklės, žvėrienos ir šunų mylėtojų restorane Telegrafas, kuris tą vakarą savo duris atvėrė visiems norintiems.

Šv. Huberto dienos proga "Telegrafe" skamba medžiokliniai ragai

Šv. Huberto dienos proga „Telegrafe“ skamba medžiokliniai ragai



Tą vakarą viskas restorane viskas priminė šventę. Muzikantai su kepurėmis papuoštomis plunksnomis, gėlių ir uogų puokštės ant stalų, specialiai šiai progai parinktos ispanų dailininko Miguel Angel Santacruz reprodukcijos ant sienų ir meniu ir aišku pats meniu. Javier Lopez nepraleido net menkiausios detalės, o Narimantas Miežys profesionaliai jį papildė savo srityje.

Amuse Bouche "Telegrafo" Šv. Huberto dienos meniu

Amuse Bouche „Telegrafo“ Šv. Huberto dienos meniu

„Amuse Bouche“
Rūkytos „Fallows“ elnienos „Kabanos“ dešrelės su obuolių padažu ir kakavos traškučiais. Obuolių padažas subalansavo dešrelių ir kakavos skonį. Lengvai rūkytas skonis pabrėžė laukinę mėsos kilmę. Sunku bus po tokių dešrelių grįžti prie tų kurios parsiduoda mūsų prekybos centrų lentynose. O ką daryti? Kam dabar lengva?

Laukinio Stumbro Carpaccio

Laukinio Stumbro Carpaccio

Užkandžiui buvo laukinio stumbro „carpaccio“ su juodaisiais trumais, keptais grybais ir Porto vyno želė. Niekada nebūčiau pagalvojus kad stumbro mėsa gali būti tokia švelni ir aromatinga. Kai mačiau šiuos rimtus gyvūnus gamtoje jie man paliko visai kitą įspūdį. Kai kurios labai aktyvios, jau šiek tiek pagyvenusios damos sako, kad tokiais turėtų būti tikri vyrai (atleiskite, dabar nesame prie stalo): stiprūs, nesiprausę ir apžėlę. Toks stumbras ir yra savo terpėje. O lėkštėje – toks švelnus. Ir tik trumai ir kepti grybai primena, kad mėsa čia ne kokio nors 3-jų mėnesių ėriuko, o mūsų miškų karaliaus. Todėl ir palyda jo karališka. O štai vyno parinkimas – man buvo įdomus – Dr. Buerklin Wolf Ruppertsberger Riesling. Man tai buvo netikėtumas, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, malonus. Viskas puikiai derėjo ir bendros simfonijos neišderino.

Potato Parmentiere (Šv. Huberto dienos versija)

Potato Parmentiere (Šv. Huberto dienos versija)

O dabar – mano mylimiausias! Naujojo restorano meniu favoritas su šiokiais tokiais pakeitimas šventės garbei persikėlė į medžioklės meniu. Potato Parmentiere. Kai kurie istorikai mano, kad Parmentiere galima vadinti bet kurį patiekalą į kurio sudėtį įeina bulvės. Viskas dėl to, kad mesjė Antoine-Augustin Parmentier, gyvenęs Prancūzijoje 19a aktyviai piršo idėją būtinai traukti į meniu bulves. Ir emocionalūs prancūzai nusprendė jam atiduoti duokle pavadindami visus bulvinius patiekalus jo pavarde. Tradicija nelabai prigijo, tačiau vienas iš populiariausių patiekalų, kurio pavadinime yra bulvių gerbėjo pavardė – tapo Parmentier – sriuba-piure iš bulvių, salierų ir svogūnų. Ją taip pat vadina Potage Parisien. Javier‘o interpretacijoje sriuba patiekiama su be lukšto virtu anties kiaušiniu, „foie gras“ ir rūkyta laukine antiena „Magret“. Kur yra „foie gras“ – būtinai yra Gewuerztraminer. Kur gi be to saldumo ir prieskonių? Tik šiuo atveju Prancūzija būtų buvęs per daug iššaukiantis pasirinkimas. Todėl parinktas buvo amerikiečių gamintojas. Labiau santūrus ir mažiau saldaus nektarų prieskonio turintis vynas.

Arroz De Pichon

Arroz De Pichon

Mirgėdami sparnais balandžiai skraido… Kai kurie prisiskraidė.
„Arroz De Pichon“. Kepta karvelio krūtinėlė, šlaunelės „confit“, arborio ryžiai, rudeninės daržovės. Ruduo. Ruduo. Ruduo. Ir dar Joseph Drouhin Brouilly kompanija. Božolė. Božolė. Visai greitai. Tačiau prie karvelio Nouveau niekaip nebūtų tikęs. Jis laukinis. Mėsa tamsi o jos skonis rimtas. Kažkaip net nesiriša su paplitusiu balandžio įsivaizdavimu. Labiau primena laukinę antį. Skanu. Brutalu.

Stirniena su bordo vyno „Bordelaise“ padažu, raudonųjų serbentų želė, naminiai bulvių koldūnai ir Raymond Huet by Michel Rolland Bordeaux. „Medium“ iškepta filė, su stipriu, taninišku vyno skoniu padėjo paskutinį tašką medžioklės trofėjų sąraše. Apie mėsos konsistencija net nereikia kalbėti. Visai be priekaištų! Naminiai bulvių koldūnai vos tik juos įdėjus į burną sukėlė visiškai nenatūralų šioje situacijoje didžiulį malonumą. Juk paprastos bulvės! Kas jose gali būti tokio ypatingo? O jos, begėdės, iš pradžių traška, kaip nuostabiausia tempūra, o po to įžūliai tirpsta burnoje.

Sakau kaip yra. Visoje vakarienėje buvo vienas trūkumas. Porcijų dydis. Jos didžiulės – ir degustaciniam meniu ir tokiam mėsos kiekiui. Aš – praktiškas žmogus. Su savimi pasiėmiau antrą, daug talpesnį nei mano, skrandį. T.y. atėjau su vyru. Todėl ypatingų problemų nekilo. O kitiems vakaro svečiams atiteko sunki dalia. Gal dėl to visi taip nekantriai laukė deserto.

Biskvitinis Swiss Roll

Biskvitinis Swiss Roll

Biskvitinis Swiss Roll, padengtas miško uogų „Creme Chiboust“ ir Madagaskaro vanilės ledai. Biskvitas tirpte tirpo, aromatingas kremas puikiai kontrastavo su rūgščiomis šviežiomis uogomis. O kai į desertines taures išpilstė Torres Floralis – tapo akivaizdu, kad Kalėdos ne už kalnų. Jau būtų pats laikas pasirūpinti buteliu šio širdį jaudinančio nektaro, į kampą įspraudus Javier‘ą išreikalauti deserto receptą ir pradėti rašyti pageidavimų sąrašą naujiems metams.

P.S. Nesilaikydami Šv. Huberto tradicijos šunį palikome namie. Švelni jorkšyro širdis būtų neatlaikiusi žvėrienos vakarienės aromatų. Bet mes grįžę viską sąžiningai papasakojom ir nuotraukas parodėme. Liko patenkintas ir beveik visai nenusiminė.

{ 2 comments }
Aš ir mano kūrinys - anyta bus patenkinta

Aš ir mano kūrinys – anyta bus patenkinta

  • 1 skardinė sutirštinto pieno
  • 2 kiaušiniai
  • 2 v.š. ištirpinto sviesto
  • 1,5 stiklinės miltų (jei stiklinė 250 g)
  • 1 a.š. sodos

Mikserio pagalba permaišykite visus ingredientus. Tešla turi gautis kaip tiršta grietinė. Padalinkite ją į 2 dalis. Į vieną pridėkite 2 v.š. kakavos miltelių. 180 C temperatūroje kepame juodą ir baltą sluoksnius atsidarančiuose formose kurių diametras apie 21 cm, kurias riekia ištepti sviestu. Iškepimo lygį galima nustatyti pagal spalvą. Ji turi būti gerokai patamsėjusi. Bet galutinai tą tikrinti galime jau patikrintu metodu –įduriant medinį dantų krapštuką.

Kol torto dedamosios kepa, gaminame kremą. Patį paprasčiausią kokį esu mačiusi gyvenime. 500 g grietinės išplakame mikseriu su 1 stikline cukraus (arba cukraus pudros), 3 arbatiniais šaukštais konjako arba degtinės. Cukrus turi pilnai ištirpti ir masė truputį tirštėti. Dedame kremą į šaldytuvą ir tęsiame torto dalių ruošimą.

Ištraukiame torto sluoksnius iš orkaitės, leidžiame atvėsti. Perpjaunam kiekvieną horizontaliai pusiau ir leidžiame galutinai atvėsti.

Surenkame tortą. Tamsus sluoksnis, kremas, baltas sluoksnis, kremas ir t.t. Jei norisi pridėti dar kažko, pridėkite razinų. Į kremą. Tik jas reikia iš anksto išmirkyti konjake, o po to palaikyti ant popierinio rankšluosčio, kad atsikratyti nereikiamos drėgmės.

Galutiniam puošimui ruošiam glazūrą. Čia padarysiu mažą pastabą. Šio torto receptas yra kažkur iš 1960-ųjų. Tuo metu įsigyti jau paruoštos glazūros buvo beveik neįmanoma, nebent tik turint priėjimą prie deficitinių užsienietiškų prekių. Dabar situacija aišku visai kita. Todėl jūs galite ramiai sau nueiti pavyzdžiui į „IKI“ ir nusipirkti jau paruoštos prancūzų gamintojo glazūros. Ji puiki. Tačiau jei norite iki galo išlaikyti recepto autentiškumą – į sveikatą. Štai receptas. Jis gana paprastas, kaip ir viskas kas genialu.

Glazūra

  • 3 v.š. cukraus
  • 3 v.š. kakavos miltelių
  • 2 v.š. pieno

Sumaišyti, užkaitinti beveik iki virimo, tačiau nevirti! Pridėti 100 g sviesto. Išmaišyti kol visai ištirps. Atvėsinti. Truputį sutirštės.

Ant viršutinio (surinkto) torto sluoksnio užpilti lengvai pasmulkintus graikiškus riešutus. Visą šį grožį apipilti glazūra. Ir – į šaldytuvą kad įsigertų. Galima nakčiai. Svarbiausia paslaptingai šypsotis kai Jūsų klaus recepto. Tiesa, tortui galite duoti savo pavadinimą, aš nesupyksiu.

{ 2 comments }
Pica - baziliką ignoruokite jis suaugusiems

Pica – baziliką ignoruokite jis suaugusiems

Tik iš kur pas vaikus tokia trauka prie visokio greito maisto? Juk namie to niekas nevalgo, po picerijas jie nevaikšto, nuo televizijos reklamos jiems galvos nesusuktos nes jos paprasčiausiai nemato. Tačiau pasiūlymas visiems kartu išsikepti naminę picą visada pasitinkamas su tokiu entuziazmu lyg būtų buvę leista pašokinėti po purvinas balas.

Tokiam malonumui riekia visai ne daug: minimalus produktų kiekis, keletas vaikų, kantrybė ir vyras (draugas, bičiulis), kuris po to sutvarkys visą bardaką. Turint šiuos ingredientus, Jums garantuotas malonus, miltų debesiu ir laimingų vaikų juoku lydimas vakaras. Svarbiausia neužmiršti, kad pica kepama vaikams (bent jau mes bandome taip save įtikinti), todėl netgi autentiškos neapolietiškos virtuvės gerbėjams reiktų užmiršti apie baziliką ir kitus įmantrius dalykus kaip parma, milano saliami, ančiuviai ir t.t. Paprastumas, atpažįstami produktai ir pilnas dalyvavimas procese. O fonui – pasaulio futbolo čempionatas. Užmirštame apvalią formą. Išeis kas išeis. Nuo žemės kelti „netyčia“ nukritusią tešla leidžiama. Ją mautis ant galvos taip pat. Visą tai aišku su sąlyga kad pačiu paskutiniu momentu vaikams bus duotas „teisingos“ picos gabalėlis, kuris nepabuvojo plaukuose ir kitose nereikalingose vietose. Jeigu viską suplanuoti teisingai, tai dar galima spėti suvalgyti tą gražuolę prie televizoriaus, žiūrint, kaip paskutinėmis minutėmis Brazilai išeina į pusfinalį.

Sūris vaikams

Sūris vaikams

Parmezanas - suaugusiems gurmanams

Parmezanas – suaugusiems gurmanams

Po to reikia sūnų drąsiai užrašyti į futbolą ir pasirūpinti, kad namie būtų geltonos ir raudonos kortelės auklėjimui.

Tešla:

  • 950 g miltų
  • 10 g šviežių mielių
  • 0,5 l vandens
  • 30 g druskos
  • 100 g alyvuogių aliejaus

Dešrelės vaikams (iš ko jos?)

Dešrelės vaikams (iš ko jos?)


Pradžiai darome raugą. Mieles užpilame 25 g šilto vandens. Jas ištirpdome ir paliekam šiltai apie 30 minučių. Po to su visais likusiais ingredientais išskyrus druską!!!, kartu su raugu maišome tešlą. Druską pridėsime pačią paskutinę minutę. Jei labai limpa prie rankų galima pridėti miltų. Duodame tešlai pakilti uždengę rankšluosčiu šiltoje vietoje. Tegu išauga du kartus.

O dar galima visą šitą muziką sukišti į duonkepę ir pastatyti ant tešlos režimo. Ir ištraukti iš jos po deramo laiko paruoštą tešlą.

Padarei gerą darbą - gali pasivaikščioti po Vilnių

Padarei gerą darbą – gali pasivaikščioti po Vilnių

Padažas:
Ant alyvuogių aliejaus kepiname smulkiai supjaustytus svogūnus iki tol kol taps permatomi, pridedame smulkiai supjaustytą česnaką (kažkur 3 skilteles). Pridedame vieną indą konservuotų pjaustytų pomidorų (chopped tomatoes), 4 valgomus šaukštus vyno acto. Aš tiesiog dievinu La Oscuridad cabernet sauvignon, tačiau galima naudoti kažką kito. Druska, cukrus, malti pipirai. Skonis turi gautis saldžiarūgštis. Ir paliekame jį lėtai burbuliuoti, kaskart pamaišant, kad nepridegtų, kol ta masė taps padažo pavidalo. Po paruošimo padažą reikią atvėsinti.

Įdaras:
Mocarela (tegu nuo vaikystės pratinasi prie teisingo sūrio)
O toliau – variacijos pagal skonį. Smulkiai pjaustytos dešrelės – variantas su kuriuo niekada nepralošite, virtas kumpis, kaparėliai, smulkiai pjaustyti pievagrybiai.

Arba tvorą nugara paremti

Arba tvorą nugara paremti

Iškočioti tešlą, kas kaip moka: rankomis, kočėlu, tuščiu buteliu. Kuo ploniau tuo geriau. Tepame padažu, paliekant nuo kraštų 1,5 cm. Dedame trintą arba sulaužytą gabalėliais mocarelą, o ant viršaus – įdarą. Pašlakstome alyvuogių aliejumi ir šauname į orkaitę kurią prieš tai įkaitiname iki 220 – 230 C. Kraštai pasikelia ir pasidaro aukso spalvos – traukiam lauk, sau pabarstome šviežiu baziliku, vaikų dalį paliekam ramybėje. Sėdamės prie televizoriaus (žinau, kad negerai, bet kaip sako jei tūsintis tai tūsintis) ir stebime laimingas vaikų ir suaugusiųjų veido išraiškas.

{ 0 comments }